Sjónžroski barna į sér staš allt frį fęšingu til užb 10 įra aldurs.Til aš žróa fullgóša sjón veršur skżr mynd aš falla į sjónhimnuna žannig aš sjónin nįi

Sjónlagsgallar

Sjónžroski barna į sér staš allt frį fęšingu til užb 10 įra aldurs.
Til aš žróa fullgóša sjón veršur skżr mynd aš falla į sjónhimnuna žannig aš sjónin nįi aš žroskast ešlilega.

Fjęrsżni:
Viš fjęrsżni getur sjónin veriš óskżr bęši nįlęgt og ķ fjarlęgš. Til aš reyna aš nį fullri skerpu breytir mašur ómešvitaš formi augasteinsins meš accommodation. Žį eykst įhęttan į skjįlgi inn į viš. Fjęrsżni mį leišrétta meš plśsgleraugum. Vęg fjęrsżni er algeng mešal barna og lagast oft aš sjįlfu sér meš aldrinum.

Aldursfjęrsżni:
Stigvaxandi erfišleikar viš aš sjį nįlęgt sér frį 40-45 įra aldri. Meš įrunum minnkar geta augasteinsins til aš breyta um form og minnkar žar meš getuna til aš accommodera. Eftir žvķ sem fjęrsżnin eykst meš aldrinum žeim mun erfišara veršur aš lesa ķ ešlilegri fjęrlęgš og viš veršum aš fęra textan frį okkur. Augnžreyta eykst lķka meš žessu. Žetta įstand mį bęta meš lesgleraugum. Styrkur gleraugnanna fer eftir sjónlagi fólks ķ grunninn – en algengast hjį réttsżnum (emmetrop) einstaklingi er 40-45 įra +1.0 til +1.5, 45-50 įra +1.5 til +2.0. 50-55 įra +2.0 til +2.5. Frį 60 įra +2.5 til +3.0.

Nęrsżni:
Nęrsżnir sjį ver frį sér. Yfirleitt gerir nęrsżni fyrst vart viš sig hjį börnum į skólaaldri og eykst svo fram til tvķtugs. Hśn getur žó byrjaš fyrr og fariš vaxandi meš aldrinum. Nęrsżni tilkomin į efri įrum getur veriš merki um skż į augasteini eša of hįan blóšsykur.
Nęrsżni er leišrétt meš gleraugum meš mķnusstyrk.

Sjónskekkja:
Orsakast yfirleitt annaš hvort af ójöfnum ķ hornhimnu eša augasteini, sem valda óskżrri mynd. Žetta leišréttir mašur meš cylinderlaga glerjum.

Svęši

  • Tęki og tól
  • Gleraugu og tęki
  • Gleraugu